Spalvingam ir saulėtam rudeniui įpusėjus, Kazlų Rūdos Rimvydo Žigaičio menų mokyklos bendruomenė pamini kompozitoriaus, pedagogo, kultūros ir meno veikėjo gimtadienį. Šiais metais kompozitoriui būtų sukakę aštuoniasdešimt aštuoneri metai. Ši tauri ir tvirta asmenybė mūsų atminty išliko didžiu artistu ir didžiu žmogumi. Mokykla didžiuojasi šiuo vardu ir stengiasi jį pateisinti. Paminėti šią datą Lietuvos muzikų sąjungos svetainėje, kompozitorių sąjungos pirmininkės Audronės Žigaitytės kvietimu, mums buvo didelė garbė. Iš ties tai buvo turininga ir vertinga visomis prasmėmis praleista diena.
Savo apsilankymu mes pagerbėme Rimvydo Žigaičio amžino poilsio vietą Antakalnio kapinėse, taip pat ir kitų didžių meninkų – Justino Marcinkevičiaus, Sauliaus Sondeckio, Sausio 13-osios aukų memorialą. Grįžę į muzikų sąjungą mūsų gabieji, darbštieji mokiniai surengė koncertą, kurio metu skambėjo kanklės, fortepijonas, saksofonas, klarnetas. Ypatingai džiaugėsi pianistai, galėdami pagroti maestro Sauliaus Sondeckio asmeniniu fortepijonu. O minint praėjusią muzikos, tarptautinę mokytojų dieną už nuopelnus buvo apdovanoti mūsų mokyklos mokiniai, mokytojai. Šiuos apdovanojimus buvo garbinga gauti iš Lietuvos pianisto, vargonininko, muzikologo Leonido Melniko, Nacionalinės M.K.Čiurlionio menų mokyklos dėstytojo klarnetininko Rimvydo Savicko, kompozitorės Audronės Žigaitytės rankų.
Nesibaigiantys prisiminimai apie kompozitorių Rimvydą Žigaitį iš dukros Audronės lūpų prikaustė ir didelį ir mažą – rodos klausytum ir klausytum…kiek pamokančių istorijų, kiek įvairių nutikimų, kiek įdomių faktų.
Na o dar vienas malonus siurprizas buvo pamatyti analogų Lietuvoje , o gal ir pasaulyje neturinčią medijų operą „Traviata“ . Tai spektaklis žavintis technologiniais sprendimais skambant Kipro Petrausko,Virgilijaus Noreikos, Elenos Čiudakovos, Elenos Kardelienės balsams pasakojant dramatišką Violetos ir Afredo meilės istoriją. Šios idėjos autorė kompozitorė, Lietuvos muzikos ir teatro profesorė Audronė Žigaitytė. Autorė išsamiai papasakojo šios idėjos atsiradimo istoriją, kūrybines kančias ieškant geriausių sprendimų, įgyvendinimo procesą. To jausmo, tų ispūdžių, kuriuos mes patyrėme žiūrėdami ir klausydami Verdžio muzikos, žodžiais perteikti tiesiog neįmanoma. Tai reikia pamatyti!
Manau, kad tokią puikią tradiciją tęsime ir kitais metais. Minėsime, koncertuosime, didžiuosimės, džiaugsimės, kad mūsų vaikai renkasi tikrąsias vertybes, ieško muzikinio pažinimo džiaugsmo , nors ir suka gan sunkiu keliu, tačiau turi plačiai atvertus langus į save ir į pasaulį.
Mokytoja metodininkė Laima Rotomskienė
